Po vakarykštės ketvirtosios dainų vertinimų serijos iškart skelbiu penktąją! Nuo šiol po du blog’us per savaitę, didinam apsukas artėjant viso šio eurovizinio sezono kulminacijai. Kaip visada – keturių dainų įvertinimas simpatijų mažėjimo tvarka.
Vertinimų ir jų paskelbimo sistema
Trumpai primenu apie savo vertinimo sistemą, kurią išsamiau pristačiau pirmajame blog’e.
Visas savo dainas suskirsčiau į keturis ketvirčius pagal simpatijas joms.
- Q1: pačios mėgstamiausios dainos (1-10 vietos);
- Q2: silpnesnės, bet geros dainos (11-19 vietos);
- Q3: vidutiniškos, silpnesnės už vidurkį dainos (20-28 vietos);
- Q4: nemėgstamiausios konkurso dainos (29-37 vietos);
Kiekviename blog’e aprašau po vieną pasirinktą dainą iš kiekvieno ketvirčio (Q1, Q2, Q3 ir Q4). Ir tokių blog’ų bus 9. Paskutinis, dešimtasis blog’as bus apie mano absoliutų favoritą (1-ąją vietą).
Vertinimas subjektyvus, nesu kompetentingas skelbti objektyvų vertinimą iš muzikologinės perspektyvos. Tiesiog vertinu pagal tai, kokie elementai man muzikoje patinka. Tad skaitytojai yra laisvi nesutikti ir išvadinti mane visokiais epitetais už mano neįprastus pasirinkimus.
Q1: Latvija. Sudden Lights – „Aijā“
Vakar aptariau Estiją, šiandien reikia padiskutuoti apie Latviją. Latviai nominavo labai įdomų kūrinį, kurį man suvirškinti užtruko. Paprastai man taip nutinka tik su didelę kompleksiją savyje talpinančiomis dainomis, bet šita irgi ne iš pėsčiųjų. Čia galimai yra raudonas signalas, „Eurovizijai“ gali būti per įmantru, bet visgi papildomų perklausų skyrimas yra pakankamai rewarding procesas, kuomet teigiamų emocijų iš dainos gauni su grąža. Tau pradeda patikti visi tie truputį originalesni nei rutininiame alternatyviajame roke elementai: intensyvi ritminė linija (nepaisant to, kad ji susintezuota), ryškios gitaros priedainyje (tikrai nedažnas elementas supopsėjusioje nūdienos altroko scenoje), vokalinis atlikimas puikiai tinka prie dainos natūros. Ir bene nuostabiausias elementas yra dainos pabaigoje: po audringų gitaros rifavimų stoja neįtikėtinu ramumu dvelkiantis akustinis ketureilis, kuris visame dainos kontekste nuskamba tiesiog fantastiškai. Pradedi galvoti, iš kur latviai parauna to gebėjimo gaminti puikią sintezę tarp roko ir populiariosios muzikos, juk „Sudden Lights“ jau ne pirmas toks atvejis. Bene svarbiausias to pavyzdys buvo „Brainstorm“.
Žodžiu, vienas geriausių šio eurovizinio sezono kūrinių ir vienas geriausių altroko kūrinių, kada nors skambėjusių „Eurovizijoje“
Q2: Prancūzija. La Zarra – „Évidemment“
Prancūzija šiemet pasirinko ganėtinai saugų numerį, iš kitos pusės, jį pavadinti klišine pop daina tikrai neišeina. Tai yra moderni disko muzikos adaptacija prancūzų kalba. Muzikos prasme tai yra visiški 1979-ieji, tačiau produkcija labai moderni. Netgi sakyčiau, kad šiuolaikinis pernelyg didelis nušlifavimas produkcijoje skamba keistai šioje dainoje. Tai nėra pats originaliausias prancūzų nominuotas dalykas (net nepalyginama su pernykščiu bandymu), tačiau savotiškai žavingas. Gal ir svarstyčiau šios dainos pažeminimą iki Q3 ketvirčio, tačiau tas funky bosas ir disko ritmas man tiesiog neleidžia, mano simpatijos 8-ojo dešimtmečio muzikos elementams per didelės.
Q3: Malta. The Busker – „Dance (Our Own Party)“
Iškart prieš aptardamas šią dainą aš noriu vėlgi kelti galimai įdomų iš sociologinės perspektyvos klausimą: kodėl moldavų „Sunstroke Project“ saksofonas pavergia milijonines auditorijas, o vat „The Busker“ vertinami gana skeptiškai? Aš neįžvelgiu esminių skirtumų nei dainos stiliuje, nei pačiame saksofono garse. Gal net sakyčiau, kad šita daina turi daugiau groove’o, nors realistiškai, ne ypač mėgstu tiek šią dainą, tiek „Hey Mamma“. Na, nebent tik pirmajam „Sunstroke Project“ bandymui „Run Away“ daryčiau išimtį, tai chrestomatinis (gerąja prasme) to laikmečio produktas. Tačiau šiųmetiniame Maltos bandyme aš bent įžvelgiu kažkokią evoliuciją dainoje, scenografinis pastatymas truputį saldokas, bet nestandartinis. „Hey Mamma“ turėjo tik „Hey Mamma“ ir labai nevykusią choreografiją, kuri auditoriją papirko savo durnumu, tikriausiai. Tai žodžiu, busker’iams reikia daugiau durnumo ir pasaulis guls po jų kojomis!
Q4: Portugalija. Mimicat – „Ai Coração“
Šiandien mano „kontroversijos“ kategorijoje laimi šis aptarimas. O, jė, kabaretas, kūūūūl, žmonės sako… Nesutinku! Įprastai kabaretui nesakau ne, man jis, esant tam tikrai nuotaikai, visai patinka. Bet tai yra vienas blogiausių, pigiausių išvystų kabaretų. Vokaliai atliktas labai jau vidutiniokiškai, Mimicat neišspinduliuoja tiek charizmos, kiek šiam kūriniui derėtų turėti. O šiam kūriniui reikia daug charizmos, nes aranžuotės prasme nelabai kažkas vyksta – įprasta harmonija, monotoniškas ritmas, ir galbūt įdomumą palaiko smagūs, bene flamenko muzikos įkvėpti gitariniai pragrojimai. Taip, daina tikrai portugališkas kabaretas, bet ši etiketė pati iš savęs nėra kokybės standartas. Mane ši daina erzina savo vidutiniškumu ir tiek.
Pozitrono blogas — apie nieką ir viską 